Niceno-Costantinopolio Tikėjimas, dar žinomas kaip Niceno Tikėjimas, yra pagrindinė krikščionių tikėjimo išpažintis, priimta I-ame Nikėjos Susirinkime 325 m. ir vėliau išplėsta Konstantinopolio Susirinkime 381 m. Tai yra esminis dokumentas, apibrėžiantis krikščionių tikėjimą ir teologiją visose pagrindinėse krikščionių konfesijose.
Sukurta kyla iš Arianizmo ginčo, kuris grėsė krikščionių vienybei. Imperatorius Konstantinas sušaukė Nikėjos Susirinkimą, siekdamas išspręsti šį konfliktą. Tikėjimas patvirtina Dievą Tėvą kaip „vieną Dievą, visagalį, kūrėją dangaus ir žemės“, ir Jėzų Kristų kaip „Dievą iš Dievo“, „šviesą iš šviesos“, „tikrą Dievą iš tikro Dievo“.
Niceno Tikėjimas pabrėžia ir Šventąją Dvasią, kuri „iš Tėvo ir Sūnaus“ kyla ir kartu su Tėvu bei Sūnumi yra garbinama. Tikėjimas taip pat pripažįsta „vieną šventą, katalikišką ir apaštališką Bažnyčią“, vieną krikštą nuodėmių atleidimui, ir laukia mirusiųjų prisikėlimo bei amžino gyvenimo.
Ši išpažintis yra esminė ne tik Romos Katalikų Bažnyčioje, bet ir daugelyje ortodoksų bei protestantų bendruomenių. Ji skaitoma per liturgiją, ypač sekmadieniais ir šventinėmis dienomis, kaip tikėjimo deklaracija ir bendruomenės vieningumo simbolis.
Niceno-Costantinopolio Tikėjimo Tekstas
„Tikėkime į vieną Dievą, Tėvą visagalį, kūrėją dangaus ir žemės, visų matomų ir nematomų dalykų. Ir į vieną Viešpatį Jėzų Kristų, Dievo Sūnų, vienatinį, kuris gimė iš Tėvo prieš visus amžius. Dievas iš Dievo, šviesa iš šviesos, tikras Dievas iš tikro Dievo, gimęs, o ne sukurtas, vienas su Tėvu; per kurį viskas buvo padaryta.“
„Jis dėl mūsų žmonių ir mūsų išgelbėjimo nusileido iš dangaus. Jam tapus kūnu, Jis buvo gimęs iš Šventosios Dvasios ir Mergelės Marijos, ir tapo žmogumi. Jis buvo nukryžiuotas už mus, kentėjo ir buvo palaidotas; trečią dieną Jis prisikėlė pagal Raštus, ir pakilo į dangų, ir sėdi dešinėje Tėvo.“
„Jis vėl ateis su šlove teisti gyvuosius ir mirusius; Jo karalystė neturės pabaigos. Ir į Šventąją Dvasią, Viešpatį, gyvenimą duodantį, kuris iš Tėvo ir Sūnaus kyla; kuris kartu su Tėvu ir Sūnumi yra garbinamas ir šlovinamas; kuris kalbėjo per pranašus.“
„Ir į vieną šventą, katalikišką ir apaštališką Bažnyčią; aš pripažįstu vieną krikštą nuodėmių atleidimui; ir laukiu mirusiųjų prisikėlimo ir amžinojo gyvenimo.“ Amen.
Niceno-Costantinopolio Tikėjimo Paskirtis
Šis Tikėjimas tarnauja kaip orientyras tikintiesiems, leidžiantis atskirti tikruosius krikščionis nuo erezijų, tokių kaip Arianizmas. Jis yra neatsiejama liturgijos dalis ir yra naudojamas visame pasaulyje, kad būtų išreikštas krikščionių tikėjimas ir bendruomenės vienybė.
Niceno-Costantinopolio Tikėjimas, nors ir įvairiai interpretuojamas skirtingose tradicijose, išlieka esminiu krikščioniškosios teologijos ir tikėjimo dokumentu iki šių dienų.
