Aristokratas, kaip terminas, apibūdina asmenį, priklausantį aukštajai socialinei klasei, dažnai vadinamai aristokratija. Aristokratijos sąvoka kilo iš senovės Graikijos, kur ji apibrėžė valdymo formą, kurioje valdžia buvo suteikta privilegijuotai mažumai, turinčiai išskirtines teises ir privilegijas.
Sinonimai: aristokratas gali būti vadinamas kilminguoju, patricijumi ar mėlynosios kraujo atstovu.
Aristokratai paprastai buvo laikomi „geriausiais” savo rūšies atstovais. Pavyzdžiui, graikai, vadindami aristokratiją kaip „geriausiųjų valdymą”, reikalavo, kad valdantieji asmenys būtų ne tik iškilūs, bet ir turintys moralinių vertybių bei intelektą.
Nors šiuolaikiniai aristokratai dažnai suvokiami kaip turtingi ir galingi žmonės, senovės kontekste jie buvo siejami su žinojimu ir gebėjimais, o ne vien tik socialiniu statusu.
Aristokratijos samprata per laiką keitėsi. Šiuolaikinėje politikoje dažnai ji yra kontrastuojama su demokratija, kurioje valdžia priklauso daugumai žmonių. Tačiau kai kurie teoretikai teigia, kad tikrąją aristokratiją galima sieti su meritokratija, kurioje valdžia suteikiama tiems, kurie pasiekė savo pozicijas dėl savo sugebėjimų ir talentų.
Pavyzdžiui, Aristotelis ir Platonas diskutavo apie idealią valstybę, kurioje valdytų „filosofų karaliai”, kurie būtų geriausiai išsilavinę ir labiausiai tinkami valdyti.
Istorija: Aristokratijos įtaka buvo stipri visame pasaulyje, ypač Europoje, kur ji formavo politiką ir ekonomiką. Prancūzų revoliucija ir kiti istoriniai įvykiai sukėlė didelių pokyčių, sumažinusių aristokratų galią, tačiau jų įtaka vis dar jaučiama šiandien.
Taigi, aristokratas ne tik simbolizuoja turtingumą ir galią, bet ir giliai įsišaknijusią istoriją, kuri atspindi socialinius pokyčius ir vertybes.
